Šulinių kasimas

Jei sodyboje ar vasarnamyje esantis vandeningasis horizontas yra nuo 5 iki 20 metrų gylyje, tuomet autonominiam vandens, naudojamo laistymui ir ūkinėms reikmėms (sunaudojimas iki 1–1,5 m³ per parą), poreikiui patenkinti puikiai tiks šulinys. Ir, nors galima rasti gilesnių nei 25 metrų šulinių, gilesnio šulinio kasimas gali būti sudėtingesnis ir galiausiai tapti nerentabilus. Taip pat reikia atsižvelgti į vietinę hidrogeologinę situaciją. Renkantis „šulinys ar gręžinys“, dažniausiai sprendimą lemia piniginės dydis: nedidelis šulinys pigiau nei gręžinys. Kokybiškas šulinys gali jums tarnauti ir iki 50-ties metų (nors uždumblėti jis gali ir per 4–5 metus, vis dėlto jo išvalymas yra paprastesnis nei analogiška gręžinio valymo procedūra), be to, yrančių šulinių remontas irgi yra kur kas paprastesnis nei gręžinių remontas. Žinotina, kad gręžinį atliekančio įrenginio atvežimas gali apgadinti tvoras ar vejas.

Iš esmės skirtumo nėra, šulinį kasti galima ištisus metus – žemė retai kada įšąla giliau nei 1,2 metro, o įšalą galima suskaldyti elektriniu atskėlimo plaktuku. Kita vertus, prasidėjus atodrėkiui, kai tirpsta sniegas, galima suklysti dėl šulinio gylio, nes tuomet būna aukštai pakilę gruntiniai vandenys. Sezoniniai vandens svyravimai gali būti 1–1,5 metro. Todėl šulinį geriausia yra kasti vasarą, rudenį ir žiemą, kai vandeningasis horizontas nusistovėjęs. Jei vandens lygis nukrito, tuomet šulinį galima pagilinti mažesnio diametro betoniniais šulinio žiedais.

Kokius betoninius šulinio žiedus naudoti?

Geriausiai būtų naudoti, jeigu yra galimybės, gamyklinius – naujo tipo betoninius šulinio žiedus: 70 cm aukščio ir 1 metro vidinio skersmens žiedus (vieno žiedo svoris – 450 kg) arba 1 metro aukščio ir 1 metro skersmens žiedus (vieno žiedo svoris – 770 kg). Reikia atkreipti dėmesį, kad šulinio žiedai turi būti geriamam vandeniui, o ne gelžbetoniniai (armuoti). Šiuo metu šulinių įrengimui dažniausiai naudojami 70 cm aukščio ir 1 metro vidinio skersmens žiedai, nes vieno žiedo svoris – 450 kg, todėl su juo ir lengviau dirbti.

Kuo skiriasi seno ir naujo tipo betoniniai šulinio žiedai?

Seno tipo

• Šuliniuose, kur žiedai be suleidimų arba su suleidimais, kurių gylis tik 2 cm, veikiant grunto slėgiui ar dinaminiams smūgiams, pažeidžiamas žiedų sujungimų sandarumas. Pro susidariusius plyšius prateka ne tik nuotekos, bet prasiskverbia ir grunto dalelės.
• Neužtikrinami stabilūs šulinių žiedų geometriniai parametrai, kokybė ir prekinė išvaizda. Trombuojant ar vibruojant skystą betoną neišgaunamas reikalingas betono tankis. Jis yra mažas ir korėtas. Daug ilgiau išsivalo patys šulinio žiedai.

Nauji gaminiai

• Šulinių žiedai su suleidimais (falcais), kurių gylis ne mažesnis kaip 3,4 cm, suleidžiami ir fiksuojami vienas kito atžvilgiu. Žiedai nepasislenka, veikiant grunto slėgiui ar kitoms jėgoms. Nepažeidžiamas sandarumas. Vibruojant ir presuojant gaminį iš pusiau sauso betoninio mišinio, išgaunamas reikalingas tankis. Daug greičiau išsivalo patys šulinio žiedai.

Atskirti galima keliais būdais:

1. Pats akivaizdžiausias skirtumas – kanto (falco) gylis. Jis turi būti ne mažesnis kaip 3,4 cm. Staklės tokį gylį padaro be problemų. O jei gaminys gamintas senuoju būdu, jo kanto (falco) gylis bus 2–2,5 cm.
2. Gaminys yra vientisas, nesimato jokių formų sudūrimų – tiek iš vidinės pusės, tiek iš lauko pusės.
3. Puiki prekinė išvaizda.

Nepasitikėkite „meistrais“ kabutėse – rinkitės patys kokybiškus betoninius šulinio žiedus.

Kur kasti šulinį?

Šuliniams vietą sodyboje reikia parinkti netoli gyvenamų namų. Bet jokiu būdu ne arčiau kaip per 10–15 metrų nuo tvartų, išviečių, mėšlynų ir kitų vandenį teršiančių vietų. Šulinių gylis priklauso nuo vandeningojo horizonto. Ir joks meistras, ieškodamas su virbalais vandens gyslos, šulinio gylio nenustatys.

Norėdami sužinoti, kokiame gylyje pas jus vanduo, pirmiausia pasidomėkite artimiausiu kaimynu, turinčiu šulinį. Sužinojus, kokio gylio jūsų kaimyno šulinys, yra didelė tikimybė, kad jūsiškis gali būti panašiame gylyje. Bet pasitaiko ir išimčių.

Kitas variantas – daryti bandomąjį gręžinį. Tačiau per pastaruosius penkerius metus buvo pasitaikę daug sukčiavimo atvejų. Pvz.: pasak darbininkų, bandomasis gręžinys padarytas 20 m, o kasant šulinį gręžimo skylė pasibaigia ties 10 m. Atrodo nedidelis skirtumas, tik tai, kad savininkas buvo betoninių šulinio žiedų nusipirkęs daug daugiau, negu reikėjo.

Dar vienas atvejis: firmos darbininkai padaro gręžinį ir pasako, kad vandeningasis horizontas prasideda 15–18 metre. Savininkas vėl viską susipirkęs pradeda darbus. Bekasant ir pasiekus 9 metrų gylį, vanduo taip keliasi į viršų, kad apie likusius 6 metrus nėra ko ir galvoti. O viskas remiasi į pinigus – kuo daugiau metrų, tuo daugiau kainuoja. Reikia neprarasti budrumo.

Kaip kasamas šulinys?

Šiais laikais šulinį rankiniu būdu kasa dviejų žmonių brigada. Seną rankinį volą pakeitė vienfazės, trifazės elektrinės gervės. Naudojami specialūs 60–80 litrų kibirai, vandens siurbliai, kastuvai, o laužtuvą pakeitė elektrinis atskėlimo plaktukas.

Jei šulinys kasamas sausame ir tvirtame grunte, kaip dažniausiai ir pasitaiko, tuomet iš pradžių iškasama šulinio šachta, o po to į ją nuleidžiami ir sumontuojami žiedai.

Jei šulinys kasamas biriame smėlyje ar plaukiančiame grunte (plavūne), būtinai reikalingi betoniniai žiedai su falcu (kantu), kad žiedai susirakintų vienas su kitu ir nenuslystų į šoną. Viskas daroma rankomis, eilinis žiedas tiesiog uždedamas ant prieš tai nuleistų. Iš po žemiausiai esančio žiedo apačios kasamas gruntas, o žiedai, veikiami savo svorio, leidžiasi, slysdami būsimo šulinio šachtos sienelėmis. Tokiu būdu kolona auga iki pat vandeningojo horizonto. Kasant šulinį lengvame grunte – smėlyje arba sausame priemolyje – per vieną pamainą brigada pakloja 4–5 žiedus. Sunkus gruntas (drėgnas molis, akmenuotas gruntas) labai apsunkina šį darbą.

Šulinio apsauga nuo paviršinių vandenų

Vandeningame horizonte paprastai įleidžiami 1–3 žiedai. Po to visi likę sujungimai iš vidaus užtaisomi betoniniu skiediniu, į kurį galima įmaišyti skysto stiklo, šulinio dugnas išpilamas 10–15 cm žvirgždo sluoksniu (frakcija 4–16 cm) – šis sluoksnis bus tarsi filtras atsirandančiam vandeniui.

Už vamzdžio esanti erdvė užpilama žvirgždu ir smėliu, kad į šulinį nepatektų lietaus arba tirpsmo vanduo, iš viršaus sutrombuojama moliu. Molis – labai gera vandenspara. Viršutinis žiedas, saugantis nuo sniego ir purvo, nėra įkasamas į žemę. Dažniausiai paliekama 70 cm nuo žemės paviršiaus, bet čia skonio reikalas – gali būti ir žemiau. Svarbiausia sudūrimo hidroizoliaciją tarp viršutinio žiedo ir visos kolonos atlikti ypatingai kruopščiai.

Ką tik iškasto šulinio vandens valymas – dezinfekavimas

1 etapas. Po to, kai vandens lygis šulinyje pasiekia pakankamą aukštį, kad būtų galima panardinti siurblį arba kibirą, pasiruošiame druskos ir vandens tirpalą.

• 12–15 litrų vandens (geriausia šilto, kad druska greičiau ištirptų) ištirpiname 1 kg druskos vienam šulinio žiedui.
• Pvz., jei šulinyje prisirinkę keturi žiedai vandens, reikia keturių kibirų tokio tirpalo.

Veiksmai:

1. Supilame visą tirpalą į šulinį ir kelis kartus išmaišome kibiru.
2. Paliekame 24 valandoms. Šį etapą atliekame tik vieną kartą.
3. Praėjus laikui, visiškai išpumpuojame vandenį ir plauname šulinį, kol prisirinks šviežio vandens. Po to vėl išpumpuojame.

Tokiu būdu vyksta šulinio valymas ir įsiūbavimas.

Pastaba: atlikus pirmąjį etapą ir patikrinus vandens kokybę, jei ji atitinka jūsų reikalavimus, antrojo etapo atlikti nebūtina.

2 etapas – dezinfekcija. Galimi variantai:

• a) Natrio hipochloritas: 1 m³ vandens reikia 1 litro natrio hipochlorito (5 % koncentracijos).
• b) Kalcio hipochloritas: dažniausiai naudojamas 65 % aktyvaus chloro (granulės / milteliai); 1 m³ vandens reikia 80 g kalcio hipochlorito.

Pvz.: jei šulinio žiedų aukštis 700 mm, o vidinis diametras 1000 mm, jo tūris yra 0,55 m³. Jei prisirinkę keturi žiedai vandens, bendra vandens apimtis yra 2,2 m³.

1. Preparato kiekį gerai ištirpiname vandenyje iki vientisos masės.
2. Supilame į šulinį.
3. Šulinio vanduo kelis kartus išmaišomas kibiru.
4. Šulinys uždaromas 24 valandoms.
5. Praėjus laikui, visiškai išpumpuojamas vanduo, leidžiama šuliniui prisipildyti šviežio vandens.

Šulinio apipavidalinimas

Šulinio statyba užbaigiama uždėjus stoginę, kurioje įrengiamas suktuvas su metaline rankena. Prie suktuvo tvirtinama grandinė, trosas. Kibiro pritvirtinimui naudojama grandinės atkarpa – tai padės kibirui panerti į vandenį.

Stoginę galima padaryti namuko tipo, dvišlaičiu stogu su atsidarančiomis durelėmis. Viršutinį, iš žemės kyšantį žiedą galima dekoruoti akmenimis arba apklijuoti dekoratyvinėmis plytomis. Labai gražiai atrodo šulinys, kurio rentinys padarytas iš rąstų.

Bet jei bus naudojamas giluminis siurblys ar hidroforas, traukiantis vandenį, pakanka uždėti betoninį ar plastikinį dangtį.